Krantai

Nereikia slėpti džiugesio akių,

Iš tolo saulės spinduliu jis žvilga,

Sunku paslėpti liūdesį širdy,

Kai būni nelaimingas…

Stengiesi peršokti duobes,

Laikaisi – neįkrisi,

O prieš akis – srauni upes vaga,

Nemoku plaukti prieš sroves,

O pasroviui kažkur nuneš

Ir kranto nematysiu…

Krantai – aukšti,

Į juos visą gyvenimą reik lipti,

Stengiesi nepaslysti,

Kad nors kokia žalia šaka,

Ar kieto uosio,

Ar lankstaus žilvičio,

Įsikibusi laikysiuosi,

Vėjas siūbuoja,

Visi krantai matyti.