Paukštelis
mažas
Neišgyvena
likęs vienas, –
Nėra
sparnų – svajonė atimta,
Norisi
pakilti į padangę,
Pasivyti
saulę,
Galynėtis
su vėju,
Susukti
lizdą savo,
Gyvybės
laimė – paprasta…
Visiems
reikia namų,
Nors
menko židinio
Prie
viešo kelio,
Kad
būtų gera grįžti,
Kai
nebeturi jėgų,
Pailsėt
nakčia…
Tada
ir kreipiasi į dangų,
Kryžiumi
gulasi,
Kai
parišti sparnai,
Kamuoja
negalė,
Kančia.
Toks
pats žmogus – paukštelis,
Vienos
šakos vaikai,
Visi
ir esame šalia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą