2018 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis

Vienos šakos vaikai




Paukštelis mažas
Neišgyvena likęs vienas, –
Nėra sparnų – svajonė atimta,
Norisi pakilti į padangę,
Pasivyti saulę,
Galynėtis su vėju,
Susukti lizdą savo,
Gyvybės laimė – paprasta…
Visiems reikia namų,
Nors menko židinio
Prie viešo kelio,
Kad būtų gera grįžti,
Kai nebeturi jėgų,
Pailsėt nakčia…
Tada ir kreipiasi į dangų,
Kryžiumi gulasi,
Kai parišti sparnai,
Kamuoja negalė,
Kančia.
Toks pats žmogus – paukštelis,
Vienos šakos vaikai,
Visi ir esame šalia.



Komentarų nėra: