Pavasarį
dažnai
Žiema
sugrįžta,
Kaip
ir man,
O gal
ir tau –
Antra
jaunystė…
Galva
– balta,
Kaip
apsnigti
Žiedais
takai,
O
širdyje mezgasi
Raudoni
vyšnių būsimų
Kerai…
Ant
skruosto – ašara balta,
Šilta
balta
Obels
skara...
Oi,
dangumi nurieda
Debesų
pulkai,
Tada
ir supranti,
Kad
žemėje pasilikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą