Iš atsiminimų

Aukštaitis – aštrialiežuvis

Net ir būdamas bedantis…

Tėvelis traukdavo visus per dantį,

Kada matydavo, kad vagia,

Sako netiesą, o žiūri į akis,

Tas ir melagis.

Negėrė ir nerūkė,

Dėl tokių nuodėmių

Ir kitus barė,

Turėjo tiek vaikų,

Kiek Dievas davė.

Nugyvenau jo metuose,

Likau bedantė,

Aštrialiežuvius myliu,

Bet dar nepakankamai, –

Kas prisišlieja, vis neatstumiu…

Saugokitės.