Dangus
ne visiems pasiekiamas,
Ten –
minčių rojus,
O
viskas, kas apčiuopiama, –
Gimtinės
kloniuose
Ir
ant kalvų – kalvelės,
Kaip
kepurės guli,
Dygsta
pirma žolė,
Paukšteliai
čiulba,
Tėvo
pasodinta
Žydi
rojaus obelis…
Kiek
pumpurų!
Juose
– po daug rausvų žiedų,
Lanko
bitelės,
Kaip
tėviškės trobas
Sūnus…
Čia
– mūsų rojus,
Kur
nukelia kiekvienas kepures.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą