Narcizus
atskiriame
Nuo
motinos,
Kai
daug pridygsta
Šalia
svogūnėlių,
Ankšta
vienoje troboje,
Mažesni
žiedai,
Plonesni
ir stiebai,
Prasčiau
bujoja…
Naujoje
vietoje – gerai,
Sava
šeima – pilnatvė,
O
akys motinos
Dar
seka atžalas,
Nes
tokie pat žiedai
Ir
tos pačios spalvos,
Kitoje
tik šeimoje;
Tada
ir pagalvoji,
Ar
viską jiems davei,
Kad
jie žydėtų
Taip
gražiai,
Kaip
neseniai prie motinos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą