Blaškoma viršūnė

Mano tėvynė – lobis,

Nugairinta ir vėl tiesi,

Kas tik kėsinosi,

Tas gavo per dantis.

Kruša ir sniegas

Sužydėjus sodams,

O aš – baltoji obelis,

Užauginu ir obuolius,

Padalinu visiems…

Aš – eglė,

Ant mano rankų

Žvirblis strakalioja,

Prigula šuo po šakomis,

Nuslenka debesys,

Vėl saulė šviečia į akis, –

Aš tau – viltis.