Žemė apvali

Giedrią dieną

Plaukia debesėliai,

O kažkur toli toli –

Perkūnija,

Tik paskui juodi juodi,

Lyg pragaras,

Ir debesys atplaukia,

Žaibo tvinksniai

Kerta į akis.

Vėtra šėlsta,

Girią jaudina,

Išverčia medį iš šaknų,

Toli toli dar gausmas, –

Čia pat – mirtis…

Oi, žemė apvali,

Ir nesvarbu, ar tai – arti,

Toli.

Nulyja ir nuplauna

Dūmus, paraką ir kraują, –

Ašara sūri,

O burnoje – kartu,

Ilgam ir ašara karti...