Subrandinti grūdai

Sutikau pavasarį,

Širdy rudenėja,

Bet dar glosto plaukus

Prošal bėgdams vėjas...

Pražydęs lazdyno

Rausvas pumpurėlis

Guodžia ir parodo

Šalia geltą kasą,

Kuri pudrą sėja…

Nubarstysiu veidą

Kiek arčiau priėjus,

Rudens tikrą brandą

Rodo dangaus mėlis,

Kol dar akys mato,

Bėgu, bėgu, bėgu…

Oi, kokia grožybė,

Pušų viršūnėlėse,

Sprogsta ir jos žydi

Kas pavasarėlį,

Byra sėklos, byra

Vėlų rudenėlį,

Kada jos žydėjo,

Sėjau, meilę sėjau,

Savęs negailėjau, –

Iš vieno medelio

Šimtai pasisėjo…

Subrandintas grūdas

Dygsta iš po smėlio, –

Per anksti nežydi

Net ir lazdynėlis…