Velykinis pavasaris

Kai širdyje ramu,

Girdi svaigų pavasarį,

Kaip teška nuo stogų,

Varvekliai treška,

Sula iš klevo,

Beržo laša,

Kaip ryte saulė žemė sveikina,

Augina pumpurus ieva,

Baltą krūtinę plačiau atsisagsčiusi…

Nuo vyturių giesmės,

Pakilusių į dangų,

Susijungia balti debesys,

Tarsi pūkuoti avinėliai

Maldą kalba…

Kai bėga poilsiui

Geltonas rutulys,

Nurimsta širdy bangos

Ir užliūliuoja baltas sapnas,

Lyg motinos ir tėvo balsas

Iš anapus...

Velykos – visų prisikėlimas

Ir žalias pavasaris.