Nedaug
kas žino,
Kaip
per žiemą
Kamanė
gyvena,
Nes
jos namai – pelės urve,
Giliai
ir po žeme,
Kaip
randa maisto
Atsikėlusi
ryte,
Ką
ruošia ji pietums
Vėlyvai
vakarienei,
Kaip
auga jos vaikeliai
Ir
kokią maldą
Sukalba
užmigdami…
Ji
nuo pavasario dūzgena,
Suranda
naują namą,
Prineša
ir samanų,
Sulipdo
korį,
Ten
kiaušinėlius deda,
Saldžiu
nektaru juos užliedama.
Kai
pjauna šieną
Su
dalge šienaudami,
Suranda
gelsvus korius,
Su
smilgos stiebu siurbia,
Maža
iš to nauda,
Bet
paskanauja ir tarsi susijungia
Su
pačia žeme
Per
žoleles ir kamanes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą