Tamsios gėlės

Ne pavėsis lemia,

Kad pražystų tamsiai

Rožės, tulpės,

Lauko rugiagėlės,

Neužstoja saulės

Baltas lengvas debesėlis,

Nupučia jį vėjas

Ir nušvinta gėlės…

Atsidūsta motinėlė

Pro langą žiūrėdama,

Kai dukrelė ravi,

Kerta rugį,

Riša pėdą,

Deda ant galvelės

Rūtų vainikėlį…

Oi, pražydo tamsios,

Kai ji ištekėjo

Ir toli išėjo.