Pavasaris
– laukimas,
Kada
pražys ir sulapos
Į
dangų žiūrinti viršūnė
Ir
nusvirusi šaka,
Kada
susiporuos paukšteliai,
Kurie
dar vieniši
Ar
du, tiktai vienos lyties...
Čiulbės
tada inkiluose mažyliai,
Staktoje
brėžia brūkšnį,
Kai
pamatuoja mama sūnų,
Pina
dukrai kasas,
Išleidžia
į kelionę,
Peržegnoja
tris kartus,
Kad
tik nebūtų karo,
Kiltų
iš židinio balti ir dūmai,
Visi
sugrįžtų į namus
Pas
senelius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą