2018 m. balandžio 17 d., antradienis

Gyvybės kelmas




Kiekvienas medžio kelmas
Ar vėjo nulaužta šaka
Gyvi ir jaučia,
Kol samana ant jų žaliuoja,
Baltuoja, lyg sena barzda,
O išmintis diktuoja,
Kad visi būsime
Žemės trąša…
Žydi žibutės,
Plukės ir mėlynės,
Neužmirštuolės vasarą
Lig pat rudens,
Ne vienišas ir kelmas,
Kol jaunas dienas dūmoja,
Visas pasaulis
Sutelpa vienoje pėdoje.




Komentarų nėra: