Gimtinė
mano – Lietuva,
Kur
mėlynuoja ežerai,
Mažyčiai
ežerėliai – akys,
Prie
Vilniaus – sostinės,
Jie
jau Žalieji,
Kitus
šilai apjuosę
Vėjui
pučiant,
Tarsi
lankstosi,
Žiemą
juos ledas kausto
Ir
stiklo veidrodis
Atspindi
dangų...
Iš
ten vis pasigirsta
Pavasarinis
griausmas,
Kad
gyvybės vandenims
Kas
dieną nusilenktume
Ir
sieloj apsipraustume.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą