Užuojauta
artimiesiems ir draugams
Virginijai
Krikštaponienei mirus
Kai
amžiams artimi išeina,
Ilgai
juos mintimis seki,
Bendri
prisiminimai
Takeliais
nubėga,
Verki,
nes jau nesutiksi.
Pakelėje
ir ašara įstringa,
Gėles
palaistydama prie akmenų,
Žiūri
į dangų,
Tik
dabar atrodo,
Kad
su ja ir debesėliai bėga...
Šviesi
Tau atmintis
Mūsų
bendrų dienų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą