Prabėgę
metai – atminties gėlelės,
Pavasarį
pražystantys naujai,
Berniukai
ir mergaitės,
Mėlynomis
akelėmis,
Rusvais,
gelsvais,
Saulėj
išblukintais plaukais…
Trys
suolų eilės –
Mokytoja
ir prie stalo,
Prie
jūsų – taip dažnai,
Kad
norisi paglostyti
Net
ir dabar tau garbanotą galvą,
Kaip
glostai ir savo vaikams,
Jose
ir gėleles matai…
Kaip
ir dabar prisimenu,
Kada
sėdėdavai prie lango,
Spindėjo
saulėje tavo plaukai,
Už
tokią atmintį
Dėkosiu
tau iki amžiaus pabaigos,
Kad
likote man artimi visi,
Mano
brangieji mokiniai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą