Vidurnaktį

Klausau paukščių giesmių,

Kiekvienas vis kitaip rypuoja,

Čirškia, ulba, gagena ir burkuoja,

Jų kalbos aidą sugeria miškai,

Meldynai, pievos ir dirvonai,

Netgi dangus išklauso vyturio, -

Visų jų giesmės taip malonios…

Per savo amžių išklausiau

Daugybę ir vaikų, suaugusių, senų,

Kad pripratau prie jų balsų,

Kaip juokiasi ir barasi

Burbuliuodami panosėje...

Tyliausia būna tik malda,

Net ir vidurnaktį kartosiu.