Visi
mes reikalingi,
Kaip
miške medžiai,
Ir
tiesūs, ir pakrypę,
Prie
balų – pataisai
Netgi
ir žiemą žydi.
Visiems
užtenka vietos,
Seni
jauniems užleidžia,
O
vėjas nugenėtas
Ant
žemelės nuleidžia.
Prie
kelmo dygsta naujas,
Trąša
senoji gydo
Ir
perduoda, ką matė,
Kai
buvo jaunuolynas.
Paglostau
mažą medį,
Jaučiu
vaikelio galvą,
Taip
ir dabar kas dieną
Su
jais vis kalbam,
Kalbam…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą