Nuo
pat gyvenimo pradžios,
Kur
debesėliai ganosi,
Vis
einame į saulę,
Kol
ji nusileidžia, –
Gyvybė
suteikta ilgam,
Kad
ją kiekvienas saugotų.
Oi,
per slidžius takus
Vis
dar kopiame į kalną,
Kad
tik ilgiau matytume,
Kur
teka saulė.
Pasižiūrėję
į dangaus paunksnę,
Kur
debesėliai ganosi,
Išgirstame
paukščius,
Jie
skrenda ir čirena,
Nes į
gimtinę skrenda,
Kad
išperėtų čia vaikus,
Pratęstų
jų pačių gyvenimą…
Kada
žiūriu į vaikų akis,
Matau
ir saulę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą