Kokie
mes artimi,
Nes
esame Rytų aukštaičiai,
O
žodžiai – taip savi
Ir
savaip tariami,
Lyg
punčiu surišti
Pavirstame
į akmenis
Ir
stovim laukdami,
Kad
prisiartintų dangus,
Plaukiantis
vandeny…
Saugu,
ramu pušynuose,
Kai
petys – prie peties,
Ranka
– už rankos,
Plunksna
– prie plunksnos,
Giesmė
– prie giesmės.
Kokia
tu mylima,
Žeme
aukštaičių,
Kalneliuose
– čiobreliai,
Pakalnėse
upeliai
Susijungia
bėgdami,
Spindulius
nešdami.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą