Pavasaris
– jaunystė,
Apsipila
baltai,
Po
šaltos žiemos rykščių
Atrodo
nelauktai.
Krūmeliai,
sodo vyšnios,
Slyvų
pakelėmis pulkai,
Nuo
kvapų dvelksmo
Pasikeli
aukštai.
Paukščiai
seniai parskrido,
Gimtinė
– jų namai,
Ir
susuka lizdelį
Dirvono
pėdoje,
Kur
ganėsi anksčiau,
Rupšnojo
gyvuliai.
Dar
pievos nepakilo,
O jau
– lizdeliai ir lizdai,
Nesuskaičiuojami
balsai…
Nusirišau baltą skarelę,
Tapau
ieva
Baltais
plaukais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą