Prie
vieno sosto
Susėda
amžiams
Vieniši
ir daugiavaikiai,
Pagarbina
vieną paveikslą
Ir
taria vieną vardą...
Nejaugi
ir dabar, kai mintimis
Dar
tik vieni kalbamės,
Be
reikalo, nevarginame,
Ir
nesiskundžiame,
Koks
juodas vargas...
Suskirdo
padai
Žeme
einant, skauda...
O
kaip užgydysim tenai
Savo
žaizdas?
Skaudžiausias
klausimas
Lenda
į galvą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą