Laiko akmuo

Pievų gėlė

Nieko neprašo,

Pražysta ir nužydi

Tarp kitų,

Niekas jos neskina

Ligi pat Joninių,

Nutiestos laiko

Pradalgės

Sykiu...

Dažnai ir vėjas,

Brisdamas per lauką,

Su smilgomis

Suguldo

Ir vėl ją prikelia

Lietus...

Oi, koks turtingas

Miškas,

Kai pražysta viržiai,

Žalia pievelė

Atželia,

Tarp samanų

Prigludęs ilsisi

Akmuo...