Vaikai, aš
jus laikiau
Ant savo
rankų,
Glaudžiau
vis prie širdies,
Sekiau
jums pasakas
Ir
dainavau prieš miegą
Lopšinę
dar iš atminties.
Jūs ją
atsimenate,-
Žodžiai
juk tie patys,
Nuo gilios
praeities,
Dabar man
sekite
Apie savo
gyvenimą
Ir savo
ranką
Pridėję
prie širdies;
Taip
jungiasi pasaulio meilė
Nuo mažo
iki senaties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą