Iš mažų
gyvenimo
Visi,
juodais švarkais,
Aukštai
sutupia
Tik prieš
žiemą,
Kai jaučia
darganą
Arba prieš
miegą,
Kad
pažiūrėtų,
Debesį
pamatę
Suspėtų
rasti vietą,
Kur
slėptis, prisiglausti,-
Bala jų
nematę...
Aukštai
pakilęs
Žemai
tūpti nenorėtų,
Tada ir
žiūri,
Kad kitą,
net aprėkęs,
Bet sau
naudos iš to turėtų...
Kaip
karkia varnos,
Juodvarniai
juos bara
Ir stiprus
choras susidaro.
Katė
labai norėtų juos pagauti,
Šviežienos
paragauti,
Bet per
trumpi nagai
(Nebyra
pinigai),
Tada ir
tenka žvirblį
Patvoryje
pasaugoti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą