Loreta

Rudens gėlė,

Mano plaštake,

Žiedai – tai lapai,

Auksinė šypsena;

Plaukų sruoga

Paliečia kaklą,

Kai pasibaigia vasara...

Kiekvienas antakio,

Blakstienų judesys,-

Kaip du sparnai

Ištirpę debesų fone...

Oi, kokios tavo akys,

Kai žvelgi į tolį,

Kur baigiasi vaikystės

Tyra šypsena...

Čia tavo laimė,

Kad svajoji

Ir būni dar sapne...