Mūsų
senelių išmintis
Siekia ne
vieną amžių,
Ką jie
išgirdo,
Tau tą
patį pasakys,-
Norėjo
žmonės,
Kad vaikai
suaugę
Savo
vaikams būtų geri.
Gerumo
sėmėsi iš saulės,
Iš
gilumos giliausiųjų versmių;
Priklaupiame
prie kryžiaus,
Kaip
seniau prie aukurų,
Ir
skelbiame pasauliui,
Kad ir
mūsų vaikaičiai
Kalbės ir
tuos žodžius:
- Tik
būkime vieni kitiems geri.
Gerumas iš
akių,
Gerumas
nuo širdies
Atsigula
ant rankų,
Kai
keliame nuo patalo senus...
Jie iš
dangaus mus saugos,
Kad
šviestų mėnuo gerumu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą