Gera, kada
javai vilnija
Prie
Baltijos melsvos;
Bangos
pakyla ir panyra,
Kur
tupiasi ant molo
Žuvėdros
vakare.
Į švyturį
plaukiu,
Kaip į
nepaprastą,
Didžiulį
žmonių atradimą,
Kur budi
jame vienas,
Kai
nusileidžia saulė
Ir iki
tol,
Kol gęsta
žvaigždės rytuose.
Tada ir
pakeliu akis į dangų,
Palydžiu
debesis,
Kad
neužstotų saulės
Mūsų
širdyse.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą