Paštas

Nuėjau taip toli,

Kad nesimato žemės krašto,

O vandenynas toks sūrus,-

Kaip vienas lašas...ašara,-

Tenai tiktai dangus -

Dar artimas, bekraštis;

Ant jo rašau žodžius,

Debesimi nubraukiu...

Tokia švari gyvenimo lenta,

Šiltu lietum pašlakstoma.

Paduosiu į rankas

Virtualiam paštui,

Nuneš baltas balandis

Mano laišką.