Žiliems

Ačiū draugei Gintarei už foto

Tėvas arė ir akėjo,

O po to ir grūdą sėjo.

Pabučiavo duonos plutą

Ir apėjo savo sklypą -

Ten varnėno žingsnių būta...

Lesė želmenį ir kapstė,

Bet paliko

Duonos kąsnį.

Saulė iš dangaus žiūrėjo,

Niekam ji nepavydėjo,

O lietaus gausūs lašai

Krito, girdė nemažai...

Dengė usnis želmenėlį,-

Kaip rakštis ūsą iškėlė,-

Ji maža - visai žila,

Su tokia pačia barzda...

Tėvas delnu užsidengęs

Pažiūrėjo į padangę:

- Dievas duos visiems, kas aria,

Ir pyrago, ir duonelės...