Mocartui

Noriu pabėgti į girias,

Kad nebejausčiau,

Kaip skamba širdyje

Vienatvės jausmas.

Kada einu gatve

Ir smenga kitų žvilgsniai,

Nes nuotaka esu,

Kur girių gausmas...

Kaip noriu būti undine

Ir lino rūbu apsisiausti,

O ant galvos –

Tik mėlyni žiedai:

Dangaus ir lino,

Ir žibučių šauksmas...

Noriu stovėti pušimi,-

Akis nudažė jūra

Ir bangų mūša,

Kada atsitrenkė ir nunešė

Jau į pačias gelmes

Mano apyrankę,

Surinktą iš gintaro,

Ant lino siūlo

Amžinai suvertą...