Pabūkime
legendoje
Lietuvos
pakrašty,
Kur
lygumos, kalneliai,
Auga
pušelės,
Tarp jų
ąžuolai;
Prie jų
ir gimtas kaimas,
O ir pats
miestelis,
Vis
pažymėtas nuostabiais ženklais.
Čia
drąsūs vyrai auga,
Galiūnai
ir kariai,
Kurie su
priešu kaunasi,
Kaip buvo
nuo seniai,
Net Dovydo
laikais.
Iš tų
laikų ir vardas,
O mūsų
pavardės -
Tik iš
miškų,
Kur ganosi
šernai,
Legendose
paskęsta tautos...
O mes?
Sukursime
drąsos legendą,
Kad
paminėtų ir vaikaičiai,
Kokie
dabar kovotojai
Išsineša
iš ringo
Vainiką
ąžuolo -
Visai
jaunučiai ąžuolai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą