Iš visų
pojūčių
Brangiausia
-
Tai
klausa,-
Girdi,
kaip tyla šneka,
Kaip
paukštis miega
Prie savo
vaikų,
Kaip dega
Net
gyvybės deglas...
Klausau
dainų
Ir
nustembu -
Juk tai
upelis liejasi
Iš žemės
gilumų,
Iš
nuostabios versmės,
Kuri vis
ant kalnų,
Tarsi iš
bokšto prasiveržia.
Klausau
skambėjimo
Arfos
garsų
Ir siejoje
tylu,
Ramybė
teka...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą