Niūronių Arklio muziejaus šventė
Aš
niekada nepasiskolinau
Iš nieko
pinigų,
Bet jaučiu
skolą
Savo
artimiesiems,
Kurių
seniai nėra,
Net dingo
žemėje šešėliai,
Su kuriais
vis ėjome drauge,
O kažkas
šaukia:
- Dar yra
tėvų skola,
Kurios ir
jie nespėjo
Kažkam
atiduoti!
Skolingas
žemei žemdirbys,
Kad dirvos
šiandien neapsėtos
Ir
dirvonuoja nykiai,-
Kaip
barzda nenuskusta
Prieš
paskutinį patepimą...
Skolą
žemei atiduokim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą