Linutė
Gėlės -
visiems ir visada,
Bet jų
puokštė nuvysta,
Tik laikinas prisiminimas
Primena
draugystę.
Menkiausia
dovana,
Dažnai
taip netikėta,
Kada ir
ofise,
Kuriam
turėčiau aš mokėti,
Padovanoja
šypsnį
Ir gerą
nuotaiką išsineši,
O dovanų - net skėtį.
Dar
palinkėjo, kad visur:
Kaimo
takelyje, miške
Man
lietaus lašas
Nepradėtų
įkyrėti...
Prisimenu
akis,
Ilgai dar
prisimins diena,
Kurios
dangus -
Toks
mėlynas,-
Kaip
pagarba ir skėtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą