Anykščiai
Sustoju
prie Neries,
Vilnelėje
nuskęsta mintys
Ir teka,
kur prasideda
Maža
srovė,
Nes prieš
bangas
Sunkiausia
irtis,
Bet giluma
atsiveria
Tik čia
gili...
Tarp
akmenų,
Geltoname
smiltainyje
Vingiuoja,
verpetuoja
Kaip ugnis
Ir vieno
lašo
Amžiname
gyvenime
Save
jauti.
Kiekvieną
dieną
Kaip lašus
skaičiuoju,
Kad
nesustotų,
Nenuvystų
ir nulinktų,
Kaip
nelaistoma gėlė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą