Nuo
vasaros dar pučia
Malonus
Vakaris,
Bet šiluma
trumpa...
Mes,
vaikai šiaurės,
Pripratę
prie visokių
Oro
prognozių, pažadų...
Kai vyksta
virsmas,
Dažnai po
Kalėdų,
Suspaudžia
šaltis
Nukapotas
eglutes,
Nes
nebeturi jos namų,
Sausi
spygliai nubyra
Ant balto
sniego
Visų
pašalių...
Naujai
miške išdygsta sėklos
Senosios
eglės,-
Tarsi
vaikai sugrįžta į namus,
Bet auga
pamažu,
Labai
labai iš lėto,-
Nuskabo
kiškiai, stirnos, briedžiai
Jaunus
ūglius...
Suspaudžia
šaltis
Tėviškėlę
brangią,
Kai pučia
šaltas vėjas iš rytų,
Suspaudžia
širdį,
Oi,
suspaudžia,
Kai nebėra
dainų,
Nelieka ir
namų,
Tada net
vėjas nebevarsto
Langinių
paliktų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą