Kūrybos versmė

Kiek davė žmogui

Dievas ir gamta,

Tiek jis vis atiduoda:

Nukrenta ašara -

Deimanto grūdas

Ir dygsta po teptuku peizažas,

Simfonija garsų,-

Tarytum vėjas sielą skrodžia...

Turiu tik dvi rankas,

O vieną širdį,

Keliu į dangų mėlyną akis

Ir klausiu, ar jis mane girdi...

Einu per žemę

Siauru takeliu,

Kuris tik man paskirtas,

Sakau net šaltinėliui,

Kad labai myliu

Gimtinės svirtį...