Našlės gėlė

Nuvyto rožės,

Baltos chrizantemos

Ir liko tuščia ir nyku,

Girdžiu praeidama

Raudą už durų:

- Kaip man dabar gyventi,

Kurgi tu?

Pro langą matosi

Tik baltas kiemas

Ir eglė,- kaip viena

Iš liudininkių tų dienų,

Kada sugrįždavo abu

Iš darbo, iš svečių kartu...

- Kaip man dabar gyventi vienai?-

Pernakt girdžiu...

Laikas užgydo raudą,

Bet visada bus širdyje,

Kad buvo tas žmogus,

Kurio prie baltų rožių

Nebebus.