Kalbančios natos

Kalba tik žemė

Ir dangaus platybė;

Mes klausome ir kuriame,

Užrašome natas.

Jos pilnos, kaip gyvybė,

Pusinės, kaip svajonė,

Kuri nesipildo,

Ir ketvirtinės,

Kaip jausmai...

Pasilikau trumpiausią -

Aštuntinę,-

Man jos pakanka,

Nes jautri labai

Ir išgirstu balsus,

Kurie užgimę,

O rudenėjant krenta,

Kaip miglos lašai...

Gyvenimas toks trumpas,

Jisai visas versmes užpildė,

Paliko dainą sūkury

Ir pilną natą -

Tau.