Dirbantiems

Saulutė ritasi

Ir šildo žemę...

Kada ji gimsta,

Kada ji ilsisi?

Mes matome ryte,

Kai ji į darbą kelia,

O dieną ir pamirštame

Pasižiūrėti net į dangų,-

Darbai, darbai, darbai -

Geri ir geresni...

Naktį žvaigždes pakalbina,

Palieka žiburį širdy,

Kad ją matytume,-

Kaip šviesią akį,-

Menulio atspindy...

Kodėl ji taip toli?