Nušvitimas

Gėlių žiedai,

Kaip ir vaikai,

Oi, ne vienodai auga -

Pirmieji didesni,-

Galbūt anksčiau išvydę saulę,-

Antrieji tik vėliau

Iš vėjo pasigauna

Ir tyro oro gurkšnį įkvepia,

Supranta grožio laimę.

Treti lieka tik savyje -

Į sielą susiglaudę

Ir prasiskleidžia vakare,

Kai saulė leidžiasi...

Visi jie reikalingi mūsų žemei,

Dangui.