Dažnai
guodžiu nuliūdusius,
Pati
žinau, liūdžiu;
Dažnai
kelią parodau
Paklydusiems,
nes aš klystu.
Dažnai
paguodžiu vienišus,
Nes
vieniša esu,
Tiktai
vaikai užpildo
Kertelę
širdyje,
Kada tokia
likau...
Dažnai
rašau užuojautas,
Nes man
jau metų daug
Ir eina iš
pasaulio
Net
jaunesni,
Todėl ir
ašara nurieda,
Kad aš
likau...
Kai
sielvartas praeina,
Daina
prabyla,
Juokiuosi
sau,
Kad
neišvengiama,
Kad viskas
yra,
O žemė
ir dangus
Tebedainuoja
mums...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą