Prie jūros

Judita Marija Šmitaitė 

Kur tik buvau,

Kur keliavau,
Visur lydėjo saulė,

Tada ir supratau,

Koks vientisas pasaulis.

Kokia aukšta erdvė,

Kur debesys keliauja

Ir glosto vėjas

Tik mažytį lopinį,

Toliau – dangaus
Žvaigždėtas, nemarus delnas...

Prie kojų plakėsi banga

Ir atviravo,

Iš jos iškilo saulė

Ir nugręžė kasas,

Sustojo kaip mergelė nekalta

Ir lygiai sušukavo

Gelsvus plaukus,

Į vandenį nukrito šukos

Ir jas nusinešė kažkas...

Žiūrėk, kaip supasi

Krūtinė lyg banga,

Kur ji keliauja...