Kalėdinė gėlė

Skiriu darželio šeimininkei Onutei,

auklėtojai Danguolei

Ir iš gėlių

Gali pažinti žmones,-

Jos gražios tik tada,

Kai yra mylimos,

Gerų akių globojamos,

Paglostomos, palaistomos,

Išnešamos į kiemą,

Kad pažiūtėtų į saulutę,

Nusidažytų jos spalva...

Oi, kokios akys mėlynos,

Tarsi dangaus versmė gili!

Iš jos ir semiasi gėlė

Didžiausią turtą – grožį,

Kurį padovanoja

Ir visiems.