Epitafija anykštėnui A. Kavoliūnui

Niekas nelaukia,

Niekas negarbina mirties,

Bet ji ateina...

Užmerkia tik akis,

O siela pasilieka

Ir į amžinybę eina.

Neverkime prie mirusių,

Kurie jau savo kelią

Gražiai nužygiavo

Ir atsistojo ant kalnelio,

Iš kur matys

Gimtinę savo.