Labai saugau gėles,
Kas dieną laistau;
Kai gaunu puokštę,-
Nes labai retai,-
Pražydinu visai -
Iki širdies gelmių
Vilioju, glaustausi...
Gal ir jau metai
Mano nebe tie,
Kada galėjau žaisti,
Dabar tik liko atspindžiai,-
Tarsi gėlės nulaužtos...
Vanduo – tai ašara,
Jinai rieda kasdien,
Kada jausmai ataušta...
Ne meilės ieškau
Ar labai gailiu;
Gaila gėlės mirties,
Pirmykščio kvapo -
Jauno, nepagaunamo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą