Kiekvienas skirsto
Savo brangų laiką -
Vieni sutaupo ir sekundę,
Kad tik nugintų nuo savęs
Nereikalingą mintį.
Kitiems vis užgaidos
Gyvuliškos prigimties
Užpildo visą laiką,
Tada ir stengiasi užtęsti
Savo kūno nebūties,
O siela užsimiršusi
Viena po kalnus
Kartais skraido,
Kad rastų švyturį vilties
Dėl netekties prasmingo
Ir to švento jausmo -
Būti atvira kitiems,
Kad nenueitų iki užmaršties,
Kai buvo kažkada
Tyra, todėl laiminga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą