Mano šeima

Graži šeima – gausi,

Kada prie stalo

Sėdasi visi

Ir laužia riekę -

Šventą paplotėlį,

Kai duonos kepalas

Garuoja dar šviežiai,

Nenukrenta nė trupinėlis.

Kai šypsosi maži vaikai,

Tėvai jauni,-lyg rytas,

Anksti prisikėlęs;

Virš stalo kabo

Nuo seniai seniai

Dar šventas paveikslėlis...

Už jo vis užkišta

Ir ilsisi ramiai

Sausų žiedelių puokštė -

Audėjėlei, artojėliui...

Gal tik užsnūdau
Ir susapnavau

Šią mielą pasakėlę?

Vaikų darželyje vaikai

Jau klausosi kitokių

Ir šoka jau kitaip...

Oi, nebe blezdingėlę.